šiupienis

šiupiẽnis sm. (2) NdŽ 1. Dsn žr. šiupinys 1. 2. apie rupius, ašakotus miltus, valgį: Seniau malūnai buvo labai geri: miltai – gražu pažiūrėt, o dabar atveš kokio šiupiẽnio... Mlt. ^ Tavo duona kaip šiupiẽnis Ktk. Vienų duona kap saulė, ė kitų kap šiupiẽnis Prng. 3. OG41 žr. šiupinys 5.